Genocido aukų muziejus (tuo metu – Lietuvos genocido aukų muziejus) įsteigtas Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidento 1992 m. spalio 14 d. įsakymu. Pirmuoju direktoriumi paskirtas istorikas Gintaras Vaičiūnas.
Muziejus įrengtas pastate, kuriame beveik penkiasdešimt metų veikė sovietinės saugumo tarnybos, pasauliui geriausiai žinomos kaip KGB. Lietuvos žmonėms šis pastatas yra sovietinės okupacijos simbolis, todėl labai svarbu, kad kaip tik jame įkurtas muziejus, turintis dabartinei kartai priminti, o ateinančioms – papasakoti apie sunkius ir tragiškus Lietuvai ir jos žmonėms 1940–1991 m.
Buvusių KGB rūmų pastatas
1997 m. muziejus reorganizuotas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimu „Dėl Represijų Lietuvoje tyrimo centro ir Genocido aukų muziejaus perdavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui“ muziejaus steigėjo teises perėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Muziejus yra šio Centro Memorialinio departamento dalis. Nuo 1997 m. muziejui vadovauja Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Peikštenis.
Pirmaisiais muziejaus gyvavimo metais lankytojai galėjo apžiūrėti tik buvusį KGB vidaus kalėjimą, įrengtą pastato rūsyje 1940 m. rudenį (kameras, karcerius, pasivaikščiojimo kiemelius). 1999 m. kūrybingi architektai kartu su muziejaus darbuotojais parengė muziejaus ekspozicijų projektą. Kadangi muziejus įkurtas istoriniame pastate, rengiant ekspozicijas buvo nutarta palikti ankstesnį išplanavimą, išsaugoti išlikusias autentiškas detales, kai kur atkurti buvusias patalpas ar jų fragmentus. Buvusį KGB vidaus kalėjimą nuspręsta palikti visai autentišką, tiksliau, tokį, kokį jį paliko sovietų saugumiečiai išsikraustydami iš pastato 1991 m. rugpjūtį.
1997 m. muziejus reorganizuotas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimu „Dėl Represijų Lietuvoje tyrimo centro ir Genocido aukų muziejaus perdavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui“ muziejaus steigėjo teises perėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Muziejus yra šio Centro Memorialinio departamento dalis. Nuo 1997 m. muziejui vadovauja Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Peikštenis.
Pirmaisiais muziejaus gyvavimo metais lankytojai galėjo apžiūrėti tik buvusį KGB vidaus kalėjimą, įrengtą pastato rūsyje 1940 m. rudenį (kameras, karcerius, pasivaikščiojimo kiemelius). 1999 m. kūrybingi architektai kartu su muziejaus darbuotojais parengė muziejaus ekspozicijų projektą. Kadangi muziejus įkurtas istoriniame pastate, rengiant ekspozicijas buvo nutarta palikti ankstesnį išplanavimą, išsaugoti išlikusias autentiškas detales, kai kur atkurti buvusias patalpas ar jų fragmentus. Buvusį KGB vidaus kalėjimą nuspręsta palikti visai autentišką, tiksliau, tokį, kokį jį paliko sovietų saugumiečiai išsikraustydami iš pastato 1991 m. rugpjūtį.
Buvusio KGB vidaus kalėjimo kamera
Pirmoji ekspozicija, parengta pagal naująjį projektą, buvo atidaryta 2000 m. birželio 24 d. buvusioje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje. Joje eksponuojama medžiaga supažindina lankytojus su XX a. 5–7 dešimtmečiais vykdytomis egzekucijomis, jų aukomis ir budeliais.
Pirmoji ekspozicija, parengta pagal naująjį projektą, buvo atidaryta 2000 m. birželio 24 d. buvusioje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje. Joje eksponuojama medžiaga supažindina lankytojus su XX a. 5–7 dešimtmečiais vykdytomis egzekucijomis, jų aukomis ir budeliais.
Ekspozicijos buvusioje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje atidarymas.
2000 m. birželio 24 d.
2002 m. pradėta rengti ekspozicijas pirmajame muziejaus aukšte – lapkričio mėn. buvo atidaryta įvadinė ekspozicija „Lietuva 1940–1941 m.: netektys prasideda…“ Ji įrengta buvusiame MGB (KGB) vidaus kalėjimo viršininko pavaduotojo kabinete, todėl greta eksponatų, pasakojančių apie krašto okupaciją ir sovietizaciją, galima apžiūrėti ir atkurtą šio kabineto interjerą. Ekspozicijų rengimas pirmajame muziejaus aukšte buvo baigtas 2004 m. pabaigoje, įrengus ekspozicijas, skirtas partizaniniam karui 1944–1953 m.
2000 m. birželio 24 d.
2002 m. pradėta rengti ekspozicijas pirmajame muziejaus aukšte – lapkričio mėn. buvo atidaryta įvadinė ekspozicija „Lietuva 1940–1941 m.: netektys prasideda…“ Ji įrengta buvusiame MGB (KGB) vidaus kalėjimo viršininko pavaduotojo kabinete, todėl greta eksponatų, pasakojančių apie krašto okupaciją ir sovietizaciją, galima apžiūrėti ir atkurtą šio kabineto interjerą. Ekspozicijų rengimas pirmajame muziejaus aukšte buvo baigtas 2004 m. pabaigoje, įrengus ekspozicijas, skirtas partizaniniam karui 1944–1953 m.
Muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis supažindina Prezidentą Valdą Adamkų su ekspozicija „Lietuva 1940–1941 m.: netektys prasideda…“.
2002 m. lapkričio 27 d.
2006 m. antrajame muziejaus aukšte buvo įrengtos ekspozicijos, skirtos Lietuvos gyventojų kalinimui gulage 1944–1956 m., trėmimams 1944–1953 m. ir KGB veiklai 1954–1991 m. 2007 m. lankytojams duris atvėrė paskutinė antrojo aukšto ekspozicija, pasakojanti apie pilietinį (neginkluotą) antisovietinį pasipriešinimą 1954–1991 m. Dvejose antrojo aukšto patalpose taip pat atkurti buvę interjerai – už stiklo pertvarų eksponuojama KGB fotolaboratorija ir telefoninių pokalbių klausymosi kabinetas.
2002 m. lapkričio 27 d.
2006 m. antrajame muziejaus aukšte buvo įrengtos ekspozicijos, skirtos Lietuvos gyventojų kalinimui gulage 1944–1956 m., trėmimams 1944–1953 m. ir KGB veiklai 1954–1991 m. 2007 m. lankytojams duris atvėrė paskutinė antrojo aukšto ekspozicija, pasakojanti apie pilietinį (neginkluotą) antisovietinį pasipriešinimą 1954–1991 m. Dvejose antrojo aukšto patalpose taip pat atkurti buvę interjerai – už stiklo pertvarų eksponuojama KGB fotolaboratorija ir telefoninių pokalbių klausymosi kabinetas.
Muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis pristato antrojo aukšto ekspozicijas Europos parlamento nariui Vytautui Landsbergiui.
2006 m. balandžio 7 d.
Įrengus ekspozicijas, skirtas sovietų okupacijai, atsirado galimybė parengti ekspoziciją ir apie nacių okupacijos laikotarpį Lietuvoje, tuo labiau kad atlikus polichrominius tyrimus buvusio KGB vidaus kalėjimo 3-iojoje kameroje buvo rasti gestapo kalintų žmonių įrašai, datuojami 1942–1944 m. Kadangi toje kameroje dar vyko restauravimo ir konservavimo darbai, ekspozicijos teko šiek tiek palaukti – ji įrengta 2011 m.
Muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis su naujausia muziejaus ekspozicija supažindina Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių.
2011 m. spalio 20 d.
2006 m. balandžio 7 d.
Įrengus ekspozicijas, skirtas sovietų okupacijai, atsirado galimybė parengti ekspoziciją ir apie nacių okupacijos laikotarpį Lietuvoje, tuo labiau kad atlikus polichrominius tyrimus buvusio KGB vidaus kalėjimo 3-iojoje kameroje buvo rasti gestapo kalintų žmonių įrašai, datuojami 1942–1944 m. Kadangi toje kameroje dar vyko restauravimo ir konservavimo darbai, ekspozicijos teko šiek tiek palaukti – ji įrengta 2011 m.
Muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis su naujausia muziejaus ekspozicija supažindina Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių.
2011 m. spalio 20 d.
Nuo 2008 m. gruodžio 31 d., LGGRTC žinion perdavus
Tuskulėnų rimties parką su jame esančiais pastatais, Genocido aukų
muziejus turi padalinį – Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą.
fonte: @edisonmariotti #edisonmariotti colaboração Emilija Žentilienė - http://genocid.lt/muziejus/lt/563/c/
Nenhum comentário:
Postar um comentário